žabaklas

žabãklas sm. (2) Klvr, Lš virvutė su pagaliu užsukti skerdžiamos kiaulės snukiui, spruduklis, žniaugas: Deda žabãklą paršu[i] an snukio, kad nežviegtų Srj. | prk.: Tau tik žabãklas uždėt an snukio, tai tylėtai Kb.